Ligoninėje – įtampa dėl vėluojančių atlyginimų

Valstybės skola įstaigos darbuotojams už darbą su COVID-19 pacientais – per 300 tūkst. eurų

Koronaviruso prispaustoje Regioninėje Mažeikių ligoninėje – naujos problemos – įtampa auga dėl vėluojančių atlyginimų. Viešoje erdvėje pasipylė kaltinimai ligoninės vadovui: esą prie šito privedė nepagrįstai švaistomos lėšos, nesirūpinimas darbuotojais. Ligoninės direktorius Sigitas Kaktys paaiškino, kad tokia situacija susidarė nuo liepos 1 d. pasikeitus atsiskaitymui už medikų darbą su COVID-19 pacientais – pinigai atlyginimų priedams vėluoja du ar tris mėnesius, valstybės skola mažeikiškiams jau siekia 340 tūkst. eurų. Ligoninė iki šiol priedus už darbą  ekstremaliomis sąlygomis mokėdavo iš savo rezervų, bet ir jie išseko.

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė teigė, kad, pasikeitus priemokų finansavimo šaltiniui, atsiskaitymas su darbuotojais sutriko ir kitose ligoninėse. Dėl tokios situacijos ji atsiprašė ir prašė darbuotojų supratingumo.

Ligoninėje tvyro įtampa

Regioninės Mažeikių ligoninės darbuotojams atlyginimai įprastai mokami nuo mėnesio penktos iki vienuoliktos dienos. Tačiau už spalio mėnesį apskaičiuotos sumos yra tik įstaigos buhalterių dokumentuose – atlyginimai darbuotojų nepasiekė. Tokia situacija kelia įtampą, aistros pakurstomos ir socialiniuose tinkluose. Kaltinimai dėl neva iššvaistytų lėšų, nustekentos ligoninės metami ligoninės direktoriui. Jos vadovas S. Kaktys teigia, kad tokie kaltinimai neturi pagrindo. Tarybos nariams, kuriems kyla klausimų, abejonių ar įtarimų, direktorius patarė kreiptis informacijos į jį patį, jis pasiruošęs atsakyti į visus klausimus. „Regioninė Mažeikių ligoninė yra viešoji įstaiga, jokių paslapčių apie finansus nėra, finansinės ataskaitos apie veiklos rezultatus skelbiamos ir įstaigos interneto svetainėje“, – kalbėjo direktorius. S. Kaktys pridūrė: Valstybės kontrolė šiemet aiškinosi, kaip ligoninė panaudojo pandemijai suvaldyti ir darbuotojams išmokėti skirtas „kovidines“ priemokas, ir jokių pastabų neturėjo.
Išvadų Tarybos nariams jis nepateikęs, nes pirmiausia rūpi darbai, o ne pasigyrimas.

Pasikeitė kompensavimo tvarka

S. Kaktys pasidžiaugė, kad, ir dirbant sudėtingomis pandemijos sąlygomis, trijų ketvirčių veiklos balansas yra teigiamas – siekia 115 tūkst. eurų. Vis tik ir pelningai šiemet dirbanti įstaiga, mokėdama atlyginimus, susidūrė su problema, nes, anot jos vadovo, išseko pinigų resursai.
Tokia situacija susiklostė dėl vadinamųjų „kovidinių“ priemokų darbuotojams – gydymo įstaigų darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems prevenciją užkrečiamųjų ligų židiniuose, mokami papildomai nuo 60 iki 100 proc. didesni atlyginimai. Kai šalyje galiojo karantinas, lėšos, skirtos atlyginimams padidinti, buvo kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – užtekdavo Ligonių kasoms pateikti paraišką, pinigų tekdavo laukti mėnesį, ne ilgiau. Nuo liepos 1 d. atšaukus karantiną, pasikeitė išlaidų kompensavimo tvarka, pinigai mokami iš valstybės biudžeto. Įstaigoms ji nepalanki, nes dėl ilgos pinigų skyrimo procedūros, ilgo derinimo pinigai vėluoja du ar tris mėnesius. Tik lapkričio pirmą savaitę Regioninę Mažeikių ligoninę pasiekė 80 tūkst. eurų už liepos ir rugpjūčio mėnesius.

Nesulaukė pinigų iš valstybės

Regioninės Mažeikių ligoninės pateiktais duomenimis, valstybės biudžeto skola už padidintą darbo užmokestį mūsų ligoninei siekia daugiau nei 340 tūkst. eurų: 135 tūkst. – už rugsėjo mėnesį ir 205 tūkst. – už spalio.
Įstaiga, ir negaudama pinigų iš valstybės biudžeto, iki lapkričio mėnesio „covidinius“ priedus mokėjo iš savo resursų. „Gal ir neteisingai elgėmės, kad į priekį mokėjome iš valstybės biudžeto
dar negautus pinigus. Kuris verslininkas šitaip moka? Stengiamės dėl darbuotojų ir tai atsigręžė prieš mus. Rezervas išseko, nebeturime galimybės išmokėti laiku darbo užmokesčio, ne tik priedų. Pagal sutartį galėtume mokėti avansus, bet ir jiems nėra pinigų. Tikimės, kad artimiausiu laiku situacija pasikeis ir atlyginimus išmokėsime tą pačią dieną, kai tik iš valstybės sulauksime nesumokėtų pinigų“, – kalbėjo įstaigos direktorius.
Ligoninės vadovas tikisi darbuotojų supratimo, apie situaciją jiems paaiškinta žodžiu ir raštu.

Slegia ir kreditoriniai įsiskolinimai

Darbo užmokesčio fondas sudaro daugiausia – apie 80 proc. – ligoninės išlaidų. Sutrikus valstybės atsiskaitymui, auga ir kreditoriniai įsiskolinimai. „Suprantame, kad, neatsiskaitydami laiku už komunalines paslaugas, medikamentus, mes darome žalą ir verslininkams. Jie pasitikėjo mumis, mes tuos pinigus sumokėsime. Tačiau pirmenybę teikiame darbuotojams“, – situaciją „Santarvei“ komentavo ligoninės vadovas.
Savivaldybės mero Vidmanto Macevičiaus teigimu, neetiška kalbėti apie tai, kad ligoninės darbuotojams neišmokami atlyginimai. „Ne bankai, o įstaigos ligoninę kredituoja. Tiek „Mažeikių vandenys“, tiek „Mažeikių šilumos tinklai“ nekelia triukšmo ir nesikreipia į teismą dėl to, kad ligoninė neatsiskaito. Jos yra kreditavimo šaltinis, reikėtų įmonėms padėkoti, -Savivaldybės kontroliuojamų įmonių supratingumu pasitarime aptariant situaciją pasidžiaugė meras.

Kreipėsi ir į aukštesnes institucijas

S. Kaktys teigė, kad visą praėjusią savaitę teko aiškinti, kodėl susiklostė tokia situacija. Tuo labiau kad, pagal Ligonių kasos pažadus, pinigai „kovidinėms“ priemokoms turėjo būti pervesti praėjusį pirmadienį. Kai jie įstaigos nepasiekė, buvo paaiškinama bankinių operacijų sutrikimu, nurodomos kitokios priežastys…
Ligoninės vadovui pavyko išsiaiškinti, kad viskas „skęsta“ naujos kompensacijų mokėjimo tvarkos procedūrose, tad jis nedelsdamas ėmėsi veiksmų: ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministerijai, Seimo sveikatos reikalų komitetui, Vyriausybei išsiuntė raštą, kurį pasirašė ir Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorė. Jame išsakytos pastabos apie pasikeitusią tvarką kompensuojant padidintą darbo užmokestį ne PSDF, o valstybės biudžeto lėšomis. Pastebėta, kad naujoje tvarkoje detalizuota išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo, patikrinimo tvarka ir terminai, tačiau nereglamentuojamas galutinio lėšų pervedimo sveikatos priežiūros įstaigoms terminas.

Prašo spręsti finansinius sunkumus

Įstaigų vadovai akcentuoja, kad dėl Vyriausybės nutarimo, kaip teisės akto, priėmimo bei lėšų iš valstybės biudžeto skyrimo procedūros apimančios keletą etapų bei reikalaujančios skirtingų institucijų dalyvavimo, sudėtingumo lėšų pervedimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms gali užtrukti 3 mėnesius ir daugiau. „Tokios trukmės išlaidų kompensavimo procedūra yra netoleruotina ir įstaigoms grėsminga, kadangi vidinių finansinių rezervų, iš kurių būtų galima keletą mėnesių dengti 60–100 proc. padidintas darbo užmokesčio išlaidas, nėra. Toks nepagrįstai ilgas lėšų kompensavimo mechanizmas klampina įstaigas į galimai pražūtingą situaciją – dėl lėšų stygiaus didėja nuostoliai bei kreditoriniai įsiskolinimai tiekėjams, iškyla grėsmė laiku nesumokėti darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio“, – teigiama institucijoms adresuotame rašte. Įstaigų vadovai išsako dėl naujos tvarkos kilusius finansinius sunkumus ir prašo skubiai imtis teisėtų priemonių, kurios užtikrintų spartesnį lėšų padidintam darbo užmokesčiui kompensavimą valstybės ar PSDF biudžeto lėšomis.

Ilgas pinigų kelias

Ligoninės darbuotojų atlyginimo tema buvo paliesta ir penktadienį vykusiame nuotoliniame pasitarime su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais. Raimonda Janonienė, ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja, pritarė, kad ankstesnė tvarka, kai atlyginimų padidinimo kompensacija buvo mokama Valstybinės ligonių kasos iš PSDF, buvo geresnė. „Kai lėšos skiriamos iš valstybėsrezervo lėšų, pinigų kelias iki sveikatos priežiūros įstaigų kur kas ilgesnis: įstaigos paraiškas teikia teritorinėms ligonių kasoms, jos suvestines perduoda Valstybinei ligonių kasai,  pastaroji – Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri raštu kreipiasi į Finansų ministeriją, informuodama apie lėšų poreikį. Tada Vyriausybė rengia nutarimo projektą, kuris svarstomas ir tvirtinamas
Vyriausybės pasitarime. Sveikatos apsaugos ministerija, sulaukusi lėšų, rengia ministro įsakymą, kuriuo tas lėšas skirsto ir Nacionalinių bendrųjų funkcijų centrui perduoda vykdyti mokėjimus gydymo įstaigoms ir savivaldybėms. Kad įstaigas pasiektų skirti pinigai, dar reikalingas savivaldybių tarybų sprendimas“, – pinigų kelią iki įstaigų pakomentavo ministerijos skyriaus vedėja.

Nesklandumus bando išspręsti

Kad „kovidinių“ priemokų finansavimas kol kas labai komplikuotas, sutiko ir viceministrė D. Jankauskienė. „Sveikatos apsaugos ministerija taip pat nepatenkinta tokia tvarka, pinigų skyrimo modelis yra sudėtingas. Bet tokie yra teisės aktai, ieškome sprendimų. Su Finansų ministerija esame tam tikroje įtampoje, sprendžiant šį klausimą. Tačiau, kol COVID-19 netaps eiline liga ir mes nepradėsime už jos gydymą finansuoti normaliai iš PSDF, situacija vargu ar pasikeis“, – samprotavo viceministrė. D. Jankauskienė, penktadienį vertindama situaciją, patikino, kad ministerija daro viską, jog artimiausiame (šią savaitę vyksiančiame – B. R.) Vyriausybės posėdyje būtų pritarta už rugsėjo mėnesį „kovidinėms“ priemokoms išmokėti prašomai kompensacijų sumai. „Tai dar kitą savaitę iš mūsų tos lėšos turėtų iškeliauti. Per kiek laiko pačios savivaldybės perveda įstaigoms lėšas, atsakymo neturiu“, – teigė viceministrė. (Savivaldybės tarybos eilinis posėdis turėtų įvykti lapkričio 26 d. – B. R.). Pasitarime dalyvavusi Seimo narė Laima Nagienė, išgirdusi apie sudėtingą pinigų skyrimo darbuotojų priemokoms mokėti tvarką, pažadėjo apie šią problemą kalbėti ir  Seime.

Viceministrė atsiprašė darbuotojų

D. Jankauskienė atsiprašė ligoninės darbuotojų dėl tokios situacijos ir prašė jų supratingumo – „kovidinių“ priedų vėlavimas esąs objektyviai apspręstas. Viceministrė pastebėjo, kad atsiskaitymas su darbuotojais sutriko ir kitose ligoninėse, sunkiausia padėtis mažose įstaigose, kurios neturi sukaupusios apyvartinių lėšų. Ji teigė prieš pasitarimą su mažeikiškiais skambinusi kelių ligoninių vadovams ir klaususi, kaip jos verčiasi šiuo atveju. Kai kurie pasakė, kad situacija panaši kaip ir Mažeikiuose, tačiau darbuotojai supratingai laukia. „Situacija visų gali būti skirtinga. Kai kurios ligoninės taiko tokią finansinę politiką, kuri leistų turėti apyvartinių lėšų bent mėnesiui į priekį, jos yra finansiškai tvaresnės ir joms lengviau spręsti finansines problemas. Kurios apyvartinių lėšų neturi, negali į priekį išmokėti priemokų, jei pinigai iš valstybės resurso jų nepasiekė“, – pastebėjimais pasidalijo viceministrė.

 

Parengė: santarve.lt

Komentaras

  1. Help the Ukrainian troops! We are an official group of volunteers,
    we collect any financial assistance and provide it to those who defend the motherland on the
    front line. We prepare food, bring it to the positions.

    Don’t stay away! Every dollar will help feed our fighters
    and defenders!
    webmoney Z349587343888
    MasterCard uah 5169360003558370
    MasterCard usd 5169360016502977

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *