Atsiliepimai

Kas per gydytoja (IRYNA SAVENKO) priimama dirbti su neurologiniais pacientais, kuri nesugeba nei įvardinti diagnozės,nei pakomentuoti tyrimų rezultatų, nei paskirti gydimo? Nešneka nei lietuviškai,nei rusiškai… kaip su ja bendrauti pacientams?
Suprantu situaciją jos šalyje,tačiau iš gailesčio priimti ją dirbti ir gydyti rimtus pacientus…….. Jai čia geriausiu atveju med.seselės vieta.
Atvežta pacientė naktį su greitąja pagalba,prileista stiprių vaistų, po pietų buvo jos jau išsiųsta namo,be jokio aiškaus išdėstymo kas buvo ir koks gydymas taikytinas toliau.

Nuoširdžiai dėkojame priėmimo darbuotojoms, traumatologui, rentgenologui ir visai komandai, dirbusiai per Žolines. Tą dieną dėl didelės ligonių apkrovos teko palaukti, kol bus suteikta pagalba, todėl matėme Jūsų darbo kasdienybę. Lenkiam galvą už Jūsų stiprybę ir kantrybę.
Ačiū už suteiktą profesionalią pagalbą, o svarbiausia – už nuoširdų dėmesį pacientams. Būkite sveiki.

Didelis dėkui už operatyvią profesionalią pagalbą, supratingumą, už nuoširdžiai atliekamą darbą! Dėl tokių žmonių Mažeikiuose saugu gyventi!
Paciento Mariaus Česnausko tėvai

Nuoširdus Ačiū gydytojai Rasai Žulpienei už suteiktą nepriekaištingą medicininę konsultaciją. Labai maloni, rūpestinga, išmananti savo darbą gydytoja, išsamiai paaiškino mano diagnozę, taip pat aiškiai išdėstė gydymo planą ir įkvėpė pasitikėjimą.

Nuoširdus Ačiū Mažeikių ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojoms dirbusioms liepos 3 d., ten dirba pats nuoširdžiausias personalas. Merginos išmanančios savo darbą, viską atlieka operatyviai, dėmesingai. Ačiū už žmogiškumą, nuoširdų bendravimą,nepriekaištingą darbą. Sėkmės ir sveikatos Jums.

Nuoširdus Ačiū Mažeikių ligoninės priėmimo skyriaus visiems medikams, ypač gydytojui V. Jonaičiui, med. sesutei Žumbienei, dirbusiems 2022-05-25 d. Tai žmonės atsidavę, nuoširdūs, mylintys savo darbą, atlikti operatyviai visi galimi tyrimai, suteikta profesionali medicininė pagalba. Nuoširdus Jums Ačiū. Stiprybės ir ištvermės.
Daugiau tokių medikų.

Nuoširdus Ačiū Mažeikių ligoninės priėmimo skyriaus visiems medikams, ypač gydytojui Jonauskiui, med. sesutei Žumbienei dirbusiems 2022-05-25 d. Tai žmonės atsidavę, nuoširdūs, mylintys savo darbą. atlikti operatyviai visi galimi tyrimai,
suteikta profesionali medicininė pagalba. Daugiau tokių medikų. Stiprios jiems sveikatos.

Didžiulė ir nuoširdi padėka Mažeikių ligoninės priėmimo ir reanimacijos skyrių darbuotojams, balandžio 10 d. išgelbėjusiems mano Mamos gyvybę. Iš visos širdies dėkoju Jums už tai, kad šiandien Mama yra su mumis.
Sėkmės ir stiprybės Jūsų sudėtingame darbe.
Dėkui

Noriu padėkoti gydytojai rebilitologei L.Bučytei- Stirblienei už malonų bendravimą ir patarimus.
Daugiau tokių gydytojų !

Tariu Jums ačiū už suteiktą konsultaciją ir paskirtą gydymą, bei supratingumą,išvargintam skausmo ligoniui. Jūsų paskirtas gydymas leidžia atgauti jegas ir patikėti, kad ligai ištikus galiu drąsiai kreiptis pas Jus.
Ačiū.

Manau su žmonėmis įkalinimo įstaigose bendrauja geriau nei ligoninėje. Antra karta gyvenime užėjo panikos ataka. Kaip ji man pasireiškė? Silpnumas iki alpimo, prakaito pylimas, tirpimas, galvos svaigimas. Vieną karta teko tai atlaikyti namuose. Antrą kartą viskas prasidėjo būnant darbe. Jutausi visiškai blogai, verkdama paskambinau į priimamaji. Bei klausiau ką daryti, važiuoti, nevažiuoti, kur kreiptis. Sakė jog nieko nelaukiant, atvažiuoti. Sėdau į automobilį, atvažiavau. Atvažiavusi nuėjau prie registratūros, sakė eiti tiesiai prie priimamajo durų. Paskambinus skambučiu skambėjo šitaip “nu?” Tęsiu pokalbį. “laba diena, man labai blogai, reikia pagalbos, manau jog tuoj ištiks panikos ataka” verkdama prašiausi pagalbos. Atsakymas buvo “kreipkis į pscihuškę, ne čia atvažiavai”. Kai jau užsiverkiau tiek, kad nei žodžio negalėjau pratarti mane įleido į vidu. Klausia “kas yra” vėl viską papsakojau. Atsakymas “kas tau išvis liepė čia važiuot, namuose gerk valerijono ir eik miegot” . Seselės įžūliai kartojo “oj panikos ataka, oj panikos ataka” jaunos sesutes vartė akis ir nesake nieko. Kai pasakiau jog aš noriu pagalbos. Atsakymas buvo “žodžiu eik ten, pamatuosim spaudima” nuėjau. Matuodama spaudimą ji man tik pasakojo kad dėl tokiu dalyku “važiuok į psichuške”. Reikėjo daryti kardiograma. Žinoma, man teko nusirenkti. Gultis nuoga krūtine. Prašymas pridengti su ten stovinčiais šydais, baigėsi atsakymu “kas čia į tave žiūrės, kas čia tave matys išviso, ko tu nesupranti” pro duris ėjo kas norėjo, niekaip nei motais. Sakė jog padarys kraujo tyrimą. Siai dienai ranka mėlyna, su gūzu iš to “švelnaus kraujo paėmimo” dariausi kitoj klinikoj, nieko panašaus nepaliko. Sakė jog leis raminamuosius. Nei atsigulk, nieko. Kaip stovėjau, taip sudūrė adatą. Ir atsakymas “nu eik į kolidoriu” išėjau laukiau rezultatu. Sulaukiau, daktaras viską papasakojo. Sėdėjau su kauke, bėgančiu prakaitu, kauke žemiau nosies. Ne todėl kad aš ją laikau netaisyklingai. O todėl jog aš minėjau jog dūstu žemėn, negaliu įkvėpti oro. Reziume. Baisu. Kur kreiptis jaunam žmogui, kai atejus į gydymo įstaiga elgiasi kaip su gyvuliais. Man žodžiu trūksta, kad tokie žmones dirba tokiuose vietose. Liūdna. Tikriausiai pinigais prieš nosį reikia pamojuoti, tam jog būtum priimtas kaip žmogus.

Labai dėkoju gyd. R. Mikienei, skyriaus vedėjai V. Želvienei bei visam vaikų ligų skyriaus personalui už nepriekaištingą priežiūrą ir gydymą.