Šiais metais finansinė situacija Regioninėje Mažeikių ligoninėje pagerėjo, bet džiaugtis dar anksti: sąnaudos auga, o Valstybinė ligonių kasa (VLK) neskuba didinti medikų teikiamų paslaugų įkainių.
Ligoninės vadovas Sigitas Kaktys sako, kad sunkumams dėl vis didėjančių veiklos kaštų ligoninė ruošiasi aktyviai, ieško būdų, kaip sutaupyti.
Be to, iš steigėjų ir dalininkų tikimasi sulaukti investicijų, skirtų pagerinti į ligoninę patenkančių pacientų gydymo kokybę. Ligoninės vadovo teigimu, Mažeikiai – didelis ir svarbus Lietuvos miestas, tad regioninė medicina turi galimybių plėtotis.
Darbuotojų skaičius išliko panašus
Per pastaruosius metus Regioninės Mažeikių ligoninės etatų ir darbuotojų skaičius keitėsi minimaliai.
2019 m. pabaigoje įstaigoje dirbo 73 gydytojai, 175 med. slaugytojos, 37 administracijos darbuotojai bei apie 170 kitų darbuotojų. Šiuo metu ligoninėje dirba 70 gydytojų, 159 med. slaugytojos, 38 administracijos darbuotojai ir apie 195 kitų darbuotojų.
Dėl gydytojų stokos bei gydymo standartų pasikeitimo buvo sustabdyta Psichiatrijos skyriaus veikla. „Nematome galimybių atnaujinti skyriaus veiklą“, – tvirtino S. Kaktys.
Ligoninės direktorius informavo, kad ligoninės personalą papildė 8 rusų ir ukrainiečių tautybės gydytojai. Tikėtina, kad ateityje naujų specialistų bus daugiau.
„Užtrukome, kol sutvarkėme „formaliuosius“ reikalus, tačiau jie pas mus jau yra įdarbinti oficialiai – pasirašė darbo sutartį ir šią savaitę pradėjo dirbti“, – informavo S. Kaktys ir pridūrė: – Tikimės iš Savivaldybės paramos dėl naujai priimamų gydytojų mokymo, adaptavimo mūsų darbo sąlygoms, papildomo apmokėjimo mentoriams – jų mokymu užsiimsiantiems gydytojams.“
Pas kardiologą – po dviejų mėnesių
Šiuo metu Regioninei Mažeikių ligoninei labiausiai trūksta anesteziologų-reanimatologų, chirurgų, akušerių ginekologų, neurologų, skubios pagalbos gydytojų.
S. Kakčio teigimu, blogiausia padėtis – dėl kardiologų: „Mes turime tik du specialistus. Širdies ir kraujagyslių ligos visuomenėje labai paplitusios, jos dominuoja. Šeimos gydytojai siunčia konsultacijoms ne tik dėl ligų, bet ir dėl įvairių ekspertizių. Todėl susidaro kelių mėnesių eilės. Problema yra ir tai, kad kardiologai patys pasiskiria sau pakartotines tų pačių pacientų konsultacijas. Jos būtinos, bet jų poreikio tiksliai negalima suplanuoti.“
Patekti pas kitus specialistus mažeikiškiams paprasčiau: pas endokrinologą eilė iki 2 savaičių, pas chirurgus, ortopedus traumatologus, neurologus, LOR ir kitus gydytojus galima prisiregistruoti per 3–4 savaites.
Pažymėtina, kad eilės registracijai negalioja skubos tvarka patenkantiems į gydymo įstaigą pacientams.
„Neretai kyla daug ginčų, kas yra skuba, kas – ne. Bandome ieškoti kompromiso. Žinome, kad kasdien po 18 val., pasibaigus šeimos gydytojų darbui, mus užplūs „ekstrinių“ ligonių srautas. Ligoninė turi labai geras pacientų ištyrimo galimybes. Mažeikiškiai ir aplinkinių rajonų žmonės tai žino. Todėl esame kiek dirbtinai apkraunami darbu, turime rasti išeitis, kaip įforminti pacientus. Mums išbandymas tai, kad ligonių kasos konsultacijų įkainiai, pacientų ištyrimo sąnaudos nekompensuoja patiriamų kaštų“, – teigė S. Kaktys.
Pokyčiai – trimis kryptimis Šalyje vykstant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai, Regioninės Mažeikių ligoninės resursai planuojami trimis kryptimis – kapitalo investicijoms (bus statomas Priėmimo konsultaciniam skyriui priestatas, kurio vertė – 3,5–4 mln. eurų), naujai moderniai įrangai pirkti bei specialistų kvalifikacijai kelti. Galimybės yra susijusios su įstaigos steigėjais (dalininkais) – Mažeikių rajono savivaldybe bei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Ligoninės vadovas mano, kad investicijos ateis ir jos bus skirtos pagrindiniam tikslui – gerinti į ligoninę patenkančių pacientų gydymo kokybei.
Kalbant apie medicininės įrangos atnaujinimą, dabar laukiama, kol paaiškės SAM pozicija, kriterijai, pagal kuriuos bus galima pretenduoti į lėšas, o taip pat – būsimų asignavimų valdytojai.
„Manau, kad pagrindiniai ES lėšų srautai nueis į didžiąsias ligonines. Tačiau regioninė medicina turi galimybių plėtotis, mes ne veltui įtvirtinome savo teritorijos gyventojams palankų regioninį ligoninės statusą. Mažeikiai – didelis ir svarbus Lietuvos miestas, įnešantis į valstybės biudžetą labai žymią mokesčių dalį, todėl čia gyvenantys žmonės turi teisę gauti itin kvalifikuotą medicininę pagalbą“, – akcentavo ligoninės vadovas.
Pradelsti įsiskolinimai – likviduoti
Ne paslaptis, kad ligoninės ekonominis, finansinis gyvenimas visais laikais buvo sudėtingas.
„Niekada ligoninė nebuvo prasiskolinusi, tiek praeityje, tiek dabar jos finansų srautai būdavo subalansuojami. Man pradėjus dirbti, 2019 metus baigėme su 101,6 tūkst. eurų apskaičiuoto nuostolio. COVID-19 infekcijos gydymas šią duobę pagilino iki 0,5 mln. eurų. Tačiau šiais metais srautus subalansavome, likvidavome kiek pradelstus įsiskolinimus tiekėjams“, – pasakojo direktorius. Ir pridūrė: „Šiais metais turime teigiamą finansinį šešių mėnesių finansinės veiklos rezultatą – apie 241 tūkst. eurų. Tikimės, nežiūrint infliacijos, kainų augimo, išlaikyti teigiamą balansą iki metų pabaigos.“
Ligoninė yra ne tik sveikatos priežiūros paslaugų gyventojams teikėja, bet ir darbdavė, mokanti atlyginimus, mokesčius, o taip pat – subjektas, atsiskaitantis už paslaugas verslui. 2019 m. ligoninės finansų apyvarta sudarė 8,2 mln. eurų, o 2021 m. išaugo iki 11,6 mln. eurų.
Apie finansinius įsipareigojimus
Prieš beveik trejus metus S. Kakčiui tapus ligoninės direktoriumi, įstaigos kreditiniai įsipareigojimai siekė 260 tūkst. eurų. Šių metų pradžioje jie buvo išaugę iki 572 tūkst. eurų.
„Šiuo metu įsiskolinimas kreditoriams – 1 mėnesio apimties – apie 260 tūkst. eurų. Vertinant mūsų apyvartą, tai nėra daug“, – teigė gydymo įstaigos vadovas.
Kalbėdamas apie Valstybinės ligonių kasos (VLK) atsiskaitymą su įstaiga, S. Kaktys pabrėžė pagrindinę problemą: VLK už atliktas paslaugas sumoka tik trečią ir ketvirtą kito mėnesio savaitę. Todėl ligoninė privalo sukaupti vieno mėnesio apyvartos pinigų likutį, kad galėtų sumokėti einamo mėnesio atlyginimą darbuotojams bei padengti dalį kreditorinių įsipareigojimų.
„Kita problema – tai, kad paslaugų įkainiai nekompensuoja patiriamų kaštų. Tai dar labiau išryškėja pastaraisiais metais, kai infliacija auga dešimtimis procentų, o įkainiai lieka tie patys“, – akcentavo ligoninės vadovas.
S. Kaktys informavo, kad dėl šios problemos kartu su kitomis vienuolika ligoninių parengė bendrą kreipimąsi į SAM ir Seimą.
„Iškart gavome atsakymą, kad šis klausimas aktualus ir bus svarstomas. Taip pat girdime, kad nuo spalio pradžios įkainiai turėtų būti peržiūrėti ir koreguojami. Tačiau vis dar laukiame konkrečių žinių“, – kalbėjo įstaigos vadovas.
Pasak S. Kakčio, laikytis įsipareigojimo darbuotojams laiku sumokėti darbo užmokestį pavyko visą laiką, išskyrus praėjusių metų lapkričio mėnesį: „Tada tikrai buvo kritinė padėtis dėl padidintų darbuotojams išmokų, susijusių su COVID-19 infekcija. Sprendėme klausimą, kad, kelis mėnesius negavę priedų dėl COVID-19, jų nemokėsime. Vėliau kreipiantis į LR Seimą, Vyriausybę pavyko padėtį išlyginti ir metus užbaigėme sumokėdami atlyginimus. Tačiau liko apskaičiuota, bet neapmokėta dalis – COVID-19 priedai. Šią duobę išlyginome per sausio ir vasario mėnesius.“
Ruošiasi ateities sunkumams
Didėjant energijos kainoms, Regioninė Mažeikių ligoninė ieško būdų, kaip sutaupyti. S. Kaktys pažymėjo, kad įstaiga pateko į Aplinkos apsaugos programą ir įgavo teisę turėti nuotolinę saulės elektrinę: „Pasirašėme sutartį, tačiau vis dar neaišku, kada galėsime naudotis tais pajėgumais.“
Šiuo metu ligoninė derasi su vienu investuotoju iš elektros energijos tiekėjų, kuris paruoštų planą, peržiūrėtų ligoninės apšvietimą, neekonomiškus šviestuvus pakeistų naujais.
„Galvojame ir apie elektros energijos taupymo režimą nakties metu. Ruošiame schemą, kaip iki minimumo sumažinti elektros energijos šviestuvų skaičių tose vietose, kur tai yra nebūtina, operacinėse sumažinti ventiliavimo režimus ne darbo metu.“
Ligoninės direktorius sako, kad dėl šilumos energijos taupymo negalima imtis kardinalių veiksmų, nes šiluma ligoniams yra reikalinga.
„Įvedėme režimą, kad vieną mėnesį iki šildymo sezono pradžios ir vieną mėnesį po šildymo sezono uždarymo patalpoms šildyti leidžiame naudoti elektrinius įtaisus. Kitu laikotarpiu tai bus neleidžiama“, – pasakojo direktorius.
Vadovauja istoriniu laikotarpiu
S. Kaktys ligoninei vadovauja neeiliniu laikotarpiu, per kurį teko susidurti su pasaulį sukrėtusios COVID-19 pandemijos išbandymais, o sveikatos priežiūros įstaigoms teko didžiausia atsakomybė – tiesiogiai susidurti su milžiniška grėsme dėl pacientų gerovės.
„Manau, kad laiku prisiėmėme atsakomybę kovoti su COVID-19 infekcija. Tapome po Respublikinės Šiaulių ligoninės antra atramine ligonine regione. Tai leido prieš SAM apginti ir įtvirtinti ligoninės regioninį statusą. Paneigėme mitą, kad galime būti kaip vasalai, priskirti priverstinai tik Klaipėdos kraštui. Dabar matome, nuo kokių rietenų ir interesų dalijimosi Klaipėdoje mes pasitraukėme“, – pastebėjo S. Kaktys.
Direktorius pripažįsta, kad paskutiniųjų dvejų metų laikotarpis buvo labai intensyvus koreguojant veiklos planus, atidarant ar uždarant atskirus profilius, stabdant ar vėl intensyvinant veiklą. Tačiau tai padėjo numatyti ir įgyvendinti nemažai teigiamų pokyčių, keisti darbo metodus, kelti kvalifikaciją, tapti inovatyviems.
„Sulaukėme didelės rajono gyventojų paramos, supratimo. Dalydamiesi darbais suartėjome su šeimos gydytojais. Tai tiesioginė, akivaizdi nauda mūsų regiono gyventojams. Taip pat pagerėjo mūsų ir pacientų ryšys. Tai atėjo ne tik konkrečios finansinės bei materialinės paramos būdu. Tai atėjo ir per suformuotą, gailestingumo dvasia trykštančią savanorių komandą. Šį vietos bendruomenės ir medikų ryšį puoselėsime ir toliau“, – tvirtino S. Kaktys.
Direktorius įsitikinęs, kad pandemija pakeitė pačių medikų suvokimą apie jų vaidmenį, atsakomybę: „Tapome nors ir ne visuotinai, bet gerokai jautresni, atsakingesni. Šie pokyčiai turėtų būti negrįžtami. Pagarba ir padėka medikams, atlaikiusiems COVID-19 infekcijos išmėginimus.“
Informaciją parengė Mažeikių rajono laikraštis „Santarvė“