Šis ruduo bus labai svarbus mūsų gydymo įstaigai. Jos laukia sunkus laikotarpis. Reikės kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), valstybine ligonių kasa (VLK) bei Šiaulių regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (ASPĮ) aptarti bei patvirtinti naują vietos gyventojams gydymo paslaugų teikimo planą.
Panašūs planai nebuvo ir nėra naujiena. Jie buvo brandinami jau keletos paskutinių vyriausybių. Šį kartą užsimota rimtai. Pasitelkti gana išsamūs skaičiavimai, ES duomenys bei patirtis, suderintas ir bus gautas reformai vykdyti finansinis pagrindas – apie 800 mln Eur. investicinių lėšų.
Tikslas paprastas ir aiškus – siekti, kad kokybiškos ir saugios asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties. Privaloma sąlyga – paslaugos turi būti prieinamos geografine, komunikacine, organizacine ir ekonomine prasme bei jas teikiant pagerėtų Lietuvos gyventojų sveikata.
Uždaviniai:
1.Įvertinti grėsmes ir nustatyti įstaigų išdėstymą, kad sistema būtų pasirengusi reaguoti į iškilusias grėsmes.
2.Optimizuoti stacionarinių aktyvaus gydymo paslaugas (antrinė ir tretinė), kad pacientai gautų kokybiškas ir saugias paslaugas.
3.Centralizuoti GMP organizavimą, kad gyventojai paslaugas gautų laiku.
4.Sukurti pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų integraciją.
5.Sukurti ilgalaikės priežiūros modelį ir tinklą bendruomenėje.
Svarbiausias mūsų įstaigos arba aktyviojo gydymo ligoninių tinklo formavimo kriterijus – visos apimties skubiosios pagalbos užtikrinimas 24/7 režimu bei GMP paslaugų teikimas per10 min mieste ir 25 min kaime, o ligonio nuvykimas ar nuvežimas į skubią pagalbą teikiančią ligoninę per ≤60 min.
Bus atsižvelgta į aktyviojo gydymo atvejų skaičių remiantis ikikovidinio laikotarpio duomenimis, vietos gyventojų skaičių, tenkantį aktyviojo gydymo ligoninei, bei geografinį stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Kokia reformos nauda?
- Tikėtinos sveiko gyvenimo trukmės augimas;
- Sumažėjusios išvengiamos hospitalizacijos regionuose;
- Gyventojų, atidėjusių kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų dėl laukimo laiko (ilgų eilių) priežasčių, dalies mažėjimas;
- Suaugusiųjų, kurie vertina savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą, dalies didėjimas;
- Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumo mažėjimas;
- Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumo mažėjimas;
- Namuose suteiktų slaugos paslaugų, palyginti su visomis regione suteiktomis slaugos paslaugomis, dalies didėjimas.
Paruošta pagal SAM viceministrės D. Jankauskienės pranešimą
Tokios yra jau šiuo metu vykstančios reformos politikos formavimo etapo teorinės įžvalgos. Iki spalio mėnesio turi būti aptarti ir paruošti sprendimai dėl ASPĮ tinklo reformos įgyvendinimo. LR Seimas ruošia rudens sesijai įstatymų pakeitimus. Kitais metais sprendimai gali tapti realybe. Vyksta intensyvus darbas – SAM, VLK organizavo visuose Lietuvos regionuose pasitarimus. Mūsų gydymo įstaigos vizija aptarta pasitarimuose savivaldybėje, ligoninės administracijoje, padalinių vadovų daugkartiniuose pasitarimuose.
Kokios mūsų įstaigos, o tuo pačiu ir gyventojams paslaugų teikimo perspektyvos?
Jei labai konkrečiai – geros. Mūsų gydymo įstaiga šiuo metu yra didžiausia (po Šiaulių respublikinės ligoninės (RŠL)) regioninė ASPĮ. Jau šiuo metu nyksta įstaigos teritorinė priklausomybė vien tik Mažeikiams. Mes priimame gyventojus iš kaimyninių Akmenės, Telšių, Skuodo savivaldybių. Šie srautai gali racionaliai dirbant, tariantis su kaimyninėmis savivaldybėmis tik didėti. Manome, kad galėsime išsaugoti visas iki šiol teikiamas paslaugas vietos gyventojams, užtikrinti jų kokybę. Dėl to sutinkame dalyvauti tinklo pertvarkos reformoje. Tikimės, kad veiklos palaikymui, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės standartų palaikymui, gausime adekvačias investicines lėšas. Pagrindinė problema, iššūkis – sutelkti didėsiančių paslaugų teikimui specialistus. Praėjusiais laikotarpiais jų netekome daug.
Ligonių interesai, konsultacijos kitose Lietuvos gydymo įstaigose, skubi aukštai kvalifikuota universitetinio lygio paslaugų teikimo sistema neturės nukentėti. Ligoniai kaip ir anksčiau turės teisę pasirinkti pageidaujamą gydytis įstaigą. 2020 m. duomenimis didžiausia išvykstančių kitur gydytis Mažeikių gyventojų dalis gaudavo paslaugas Klaipėdos ligoninėse. Pastebima, kad stiprėjant RŠL, VLK duomenimis didėjanti kardiologinio, neurochirurginio, onkologinio, infekcinio profilio ligonių dalis vyksta gydytis būtent į šią gydymo įstaigą. Pastebėtina, kad mūsų gydymo įstaiga iš kitų savivaldybių priima apie 10 proc. pacientų. Ši tendencija ateityje gali tik stiprėti.
Kiti uždaviniai – GMP pagalbos organizavimas, ligonių logistika, pirminės ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų gretinimas, šių skirtingų sričių vienijimas bei darbo padalijimas teks savivaldybei.
VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės direktorius
Sigitas Kaktys