Savanorystė – tai žmogaus noras laisva valia neatlygintinai dovanoti dalį savo laiko ir energijos tiems, kuriems reikia pagalbos, dėmesio ar tiesiog šypsenos. Ji skatina geriau pažinti save ir savo artimą, suteikia progą pamatyti gyvenimą ir iš kitos – ne visada gražios ir šviesios – pusės. Tai galimybė tapti mažiau savanaudiškam, patirti dvasinio augimo, gerumo bei dėkingumo kupinų akimirkų. Savanoriaudami mes augame ir tobulėjame dvasiškai.
Būtent tokias vertybes kasdien kuria ir gyvai liudija šeši savanoriai, šiuo metu prisidedantys prie VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės veiklos. Jų tylus, bet labai svarbus indėlis – tai šiluma, bendrystė ir tikrasis žmogiškumas, kurio taip reikia mūsų bendruomenėje.
Kai ligoninės koridoriais ramiai žingsniuoja jaunuolis su šiltu žvilgsniu ir švelniu žodžiu kiekvienam sutiktajam – supranti: tai neeilinis savanoris. Nuo vasario pradžios VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės bendruomenės dalimi tapo Emilis K. – Merkelio Račkausko gimnazijos trečiokas. Atviras, jautrus, paslaugus – jis ne tik padeda, bet ir įkvepia.
Šis jaunuolis čia atėjo ne atsitiktinai – ligoninės aplinka jam pažįstama nuo pat vaikystės. Jo mama jau daugiau nei 35 metus dirba Skubiosios pagalbos skyriuje, todėl apie gyvenimą ligoninėje jis girdėjo dar būdamas visai mažas. Būtent mamos paskatintas vaikinas nusprendė išbandyti savanorystę – ši patirtis netruko tapti prasmingu žingsniu į ateitį.
„Gera savanoriauti – galiu pasijusti bendruomenės dalimi. Jaučiu, kad esu reikalingas, o mano darbas vertinamas“, – sako jis. Šie žodžiai neskamba kaip sparnuota frazė – veikiau kaip paprasta, bet labai tikra tiesa, kurią šis žmogus gyvena kiekvieną dieną.
Ligoninėje Emilis padeda ne tik personalui, bet ir kiekvienam pacientui: kartais nunešdamas daiktus, kartais padėdamas orientuotis, o kartais tiesiog pabūdamas šalia. Tačiau ne vien tik dėl pagalbos jis čia – noras stebėti, suprasti ir mokytis veda jį pirmyn.
„Gydytojai ir medicinos darbuotojai – tikri savo srities specialistai. Jie noriai dalijasi patirtimi, pasakoja apie darbo specifiką, leidžia suprasti, kaip viskas vyksta iš vidaus“, – pasakoja savanoris.
Pirmoji jo savanorystės patirtis buvo susijusi su interaktyviu „Klimato muziejumi“, kuris lankėsi Mažeikiuose. Tai buvo edukacinis projektas apie klimato kaitą, kuriame vaikinas padėjo organizuoti veiklas. Vėliau jis aktyviai įsitraukė į kasmetinį Vasario 16-osios bėgimą – bendruomeninį renginį, skirtą paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Savanoriai šiame bėgime – nepakeičiama jėga: jie koordinuoja, informuoja, palaiko ir kuria šventinę atmosferą.
O ligoninė…..Ligoninė Emilį traukia ypatingai. Čia jis jaučiasi savo vietoje. Nors dar nesiryžta tiksliai pasakyti, kurią medicinos sritį pasirinks, jis neabejoja – bus medikas. Kiekviena valanda ligoninėje, kiekvienas pokalbis su gydytojais ir pacientais tik sustiprina šį apsisprendimą.
Svarbu paminėti, kad savanorio pastangos nelieka nepastebėtos. Ligoninės darbuotojai giria jo nuoširdumą, atsakingumą ir brandą. Ne vienas sako: „Norėtume jį matyti čia dar dažniau.“
VšĮ Regioninė Mažeikių ligoninė didžiuojasi galėdama priimti tokius jaunuolius – šviesius, jautrius, norinčius padėti. Jie – tarsi šviežias oro gūsis mūsų bendruomenėje.
Kviečiame ir kitus jaunus žmones prisijungti prie mūsų savanorių gretų.
Ligoninė – tai daugiau nei gydymo įstaiga. Tai – žmonių bendrystė, kur kiekvienas gali atrasti savo vaidmenį.
Savanoriauk – ir patirk, kaip gera daryti gerą kitiems.